Daigintų sėklų nauda sveikatai ir jų daiginimas

Daiginimas – puikus ir paprastas būdas ankštiniams, grūdams ir sėkloms patiekti. Daigintos sėklos naudingos mūsų organizmui, nes dygimo metu jose kelis kartus padaugėja maistinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, fermentų. Daigintų produktų galima įsigyti parduotuvėse, bet paprasta jų pasiruošti ir patiems namuose.

Beje, dygimo procesas jau prasideda ir mirkant kruopas bei ankštinius, todėl šie produktai greičiau pagaminami, lengviau virškinami ir turi daugiau naudingų medžiagų.

Kuo vertingos daigintos sėklos?

1. Sėklų dygimo metu jose kelis kartus padaugėja maistinių medžiagų:
   • vitaminų, mikroelementų, fermentų. Pavyzdžiui, sudygusiuose kviečių grūduose atsiranda 50 kartų didesnis vitamino E kiekis, lyginant su nedaigintais grūdais.
   • 10 kartų daugiau vitamino B6. 
   • 2-4 kartus daugiau vitaminų B1, B2, B3, PP.
   • 2 kartus daugiau baltymų.
2. Daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių dauginimąsi ir atsinaujinimą,
3. Puikus Omega 3 bei tirpiųjų skaidulų šaltinis. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi įtakos širdies ir smegenų veiklai, gerina kraujo sudėtį, saugo organizmą nuo mažakraujystės.
4. Tyrimais nustatyta, kad daigintose sėklose esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina žmogaus organizme vykstančius regeneracijos procesus, šalina iš jo toksines medžiagas, laisvuosius radikalus, nes jose gausu antioksidantų.
5. Daiguose esantis kalis saugo raumenis nuo atrofijos.
6. Vartojant daigintas sėklas, gerėja virškinimas ir žarnyno peristaltika, mažėja pilvo pūtimas,  nes daigintose sėklose gausu fermentų.
7. Stiprėja plaukai ir jų šaknys, sumažėja plaukų slinkimas.

Daigintos sėklos praturtina subalansuotą mitybą

Skirtingų rūšių sėklų skonis ir maistinės savybės skiriasi:

• ridikėlių sėklose gausu vitaminų A, B₁, B₂, B₃ ir C, taip pat – kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.
• lęšių sėklose gausu vitaminų A, B₁, B₂, B₃, B₆, B₁₂, C ir E, taip pat – fosforo, geležies, cinko, magnio ir natrio. Lęšių sėklos, sumaišytos su kviečių, avižų, miežių, grikių, valgomųjų lęšių ar sojų sėklomis ir pagardintos medumi, – puikus skanėstas.
• porų sėklose gausu vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.
• ožragių sėklose gausu vitaminų B₁, B₂, B₃, B₅, A ir D, geležies, fosforo, cholino. Cholinas padeda skaidyti ir pašalinti riebalus. Daigintų ožragių ir kitų sėklų mišiniai patiekalui suteikia ne tik gerą skonį, bet ir malonų riešutų kvapą.
• linų sėklose gausu vitaminų E, F ir K, geležies, magnio, fosforo, jodo. Daigintos linų sėklos – puikus Omega 3 šaltinis. Daigintos linų sėklos vartojamos sumaišytos su kitomis daigintomis sėklomis.
• pipirnių sėklose gausu vitaminų A, B₁, B₂, B₃, C ir D, taip pat kalio, kalcio, jodo, geležies ir fosforo. Pipirnes gardu valgyti tiesiog su duona ar jomis apibarstyti virtas bulves. Tinka kiaušinių patiekalams pagardinti ar sumuštiniams, ypač su sūriu.
• garstyčių sėklose gausu vitaminų A, B₁, B₂ ir C, eterinio aliejaus, fosforo, kalio ir geležies. Garstyčių daigus gardu valgyti tiesiog su duona ar jais apibarstyti virtas bulves.
• liucernų sėklose gausu vitaminų C, A ir D, taip pat – chlorofilo, 8 rūšių aminorūgščių, kurias žmogaus organizmas pasisavina su maistu arba vartojant maisto papildus. Liucernų ir saulėgrąžų daigų mišinys tinka salotoms pagardinti. Įrodyta, kad selenas, kurio gausu daigintose liucernų sėklose, saugo nuo vėžinių susirgimų.

Pipirinių, porų, ožragių, garstyčių bei ridikėlių daugintos sėklos – aštroko skonio, o linų bei liucernų sėklos – švelnaus skonio.

Sėklos, kurios tinkamos daiginimui

Daiginti tinka visų maistinių augalų (įvairių ankštinių daržovių, ridikų, ridikėlių, garstyčių, kopūstų, svogūnų, grūdinių augalų) ir kai kurių pašarinių augalų (vikių, liucernų, dobilų, ožiarūčių) sėklas. 

Sėklos, kurios netinkamos daiginimui

Daiginimui netinka bulvių, pomidorų ir pelėžirnių genties sėklos, nes jose kaupiasi toksiški junginiai – nuodingi glikozidai. Skirtingų rūšių sėklos pasižymi skirtingomis skonio savybėmis.

Daigintų sėklų panaudojimas ir receptai

Daigintos sėklos suteikia pikantišką skonį mėsos, kiaušinių patiekalams ar sumuštiniams (ypač su sūriu).

Baltas varškės sūris, liucernos daigai ir juodieji pomidorai

Išbandę šį receptą sako, kad labai mėgstamas toks užkandis: "skaniau net už šokoladinį saldainį". 

Išbandyti šį receptą

Rudųjų ryžių košė su saulėgrąžų daigais

Rudieji ryžiai – tai iš dalies išvalyti ryžiai. Juos apdorojant pašalinamas tik viršutinis apvalkalas – luobelė. Ant grūdo esančios sėlenos išlieka sveikos. Šių ryžių skonis ne toks švelnus kaip baltųjų, tačiau juose daug daugiau maistingųjų medžiagų, mat didžioji naudingųjų medžiagų dalis slypi sėlenose.

Išbandyti šį receptą

Daugiau receptų su daigintomis sėklomis rasite čia >>>

Sėklų daiginimas

Daiginti tikrai paprasta. Jokių specialių priemonių turėti nereikia. Trumpa ir aiški instrukcija.

Daiginimo žingsniai:

1. Sėklas pirmiausia gerai nuplauti, supilti į daiginti skirtą indą ir užpilti vandeniu. Vanduo turi apsemti sėklas, jo turi būti 3-4 kartus daugiau nei sėklų.
2. Sėklas vandenyje mirkyti 4-12 val. (priklauso nuo jų dydžio), kol jos išbrinks. Vėliau vandenį nupilti.
3. Išbrinkusias sėklas laikyti be vandens uždengtame inde, kad neišdžiūtų, kol jos sudygs. Sėklas daiginti nuo 2 iki 10 dienų (priklauso nuo rūšies). Dygstančias sėklas reikia bent porą kartų per dieną sudrėkinti, t. y. užpilti vandeniu ir vėl jį nupilti.
4. Peraugusias daigintas sėklas toliau auginti šviesoje. Želmenis nupjauti ir iš jų spausti sultis. Daigų ilgis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.

Paprastai vartojami maži daigeliai – sezamo sėklų, saulėgrąžų, kviečių, o žirnių, pupelių, pupų, liucernos, dobilų daigai gali būti iki kelių centimetrų ilgio. Pastaruosius daigus galima panaudoti ir patiekalų papuošimui.

Teigiama, kad ankštinių kultūrų daigus, išskyrus žirnių rekomenduojama bent 3-5 min. apvirti garuose, kad suirtų juose esančios kenksmingos medžiagos, tačiau kalbant apie mung pupeles, kaip tik geriau naudoti šviežias.