Lapkričio 8-ąją, minint Europos sveikos mitybos dieną, žmonės skatinami daugiau sužinoti apie sveiką mitybą bei maitintis sveikiau. Visgi informacijos gausa bei švietimas dar negarantuoja, kad visuomenė pakeis kasdienius mitybos įpročius. Ar jie iš tikrųjų keičiasi laikui bėgant?

Konsultavo dietistė VAIDA KURPIENĖ

Spartėjant gyvenimo tempui neišvengiamai keičiasi ir žmonių gyvenimo būdo įpročiai. Žinoma, kinta ir kasdienė mityba. Vieni vis labiau rūpinasi savo sveikata, ieško kokybiškesnių produktų, bando atrasti tinkamiausią mitybos būdą, tačiau yra ir tokių žmonių, kurių mitybos įpročiai prastėja. Pastarieji linkę rinktis greitą maistą, kurio nereikia ruošti, nepaiso mitybos režimo.

Gera žinia ta, kad jaunų žmonių tarpe sveikai maitintis tampa madinga. Šis gerasis virusas plinta, „užkrėsdamas“ vis daugiau jaunimo. Prieš maždaug dešimt metų retas paauglys žinojo, kokie produktai yra sveiki, ką geriau valgyti, o ko patariama atsisakyti. Dabar ne tik daugelis turi nemažai žinių, bet ir sėkmingai jas taiko kasdienybėje.

Visgi statistika nedžiugina – kasmet sunaudojama vis daugiau cukraus, gyvūninės kilmės, taip pat perdirbtų produktų. Daržovių suvartojimo kiekis laikui bėgant beveik nesikeičia, o vaisių suvartojama daugiau.

Gera tendencija ta, jog didžiuosiuose prekybos centruose daugėja kokybiškų bei sveikesnių produktų pasiūla. Anksčiau dėl jų reikėdavo užsukti į specializuotų prekių parduotuves. Dabar daug ką galima įsigyti viename didesniame prekybos centre. Gausėja produktų taip pat ir ekologiškų prekių lentynose.

Kaina – svarbiausia?

Neseniai atliktas tyrimas, bandant išsiaiškinti, į ką žmonės atsižvelgia rinkdamiesi produktus, parodė, kad daugeliui vis dar svarbiausias kriterijus yra kaina. Tačiau pirkėjai neretai apsirinka, rinkdamiesi produktą tik pagal kainą. Dažnai jie neapskaičiuoja, kad, pavyzdžiui, nusipirkus mažesnį kiekį grynos mėsos, nuo jos pasisotinama labiau nei nuo didelio maišo dešrelių. Taip pat dažnai perkami produktai, kurie yra išreklamuoti kaip naudingi sveikatai, pavyzdžiui, lašiša, kuri yra vertinga dėl joje esančių omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau pastarųjų rūgščių yra tiek pat arba net daugiau silkėje, kuri yra pigesnė už lašišą. Arba vietoj brangesnių, bet labai vertingomis laikomų bolivinių balandų sėklų galima nusipirkti pigesnių avižų, grikių ar perlinių kruopų, kurios taip pat suteiks sotumo jausmą, jose bus pakankamai skaidulų. Jeigu negalime įsigyti brangesnio produkto, visada verta paieškoti sveikos alternatyvos. Nemažai žmonių, galvodami, kad negali sau leisti nusipirkti kai kurių sveikų produktų, numoja ranka ir tada valgo bet ką. Tai ir yra didžioji klaida. Tačiau paradoksas tas, kad nemažai šalies gyventojų, kurie nusprendžia pradėti maitintis sveikai ir pakeičia mitybą, pastebi, kad per mėnesį jiems pavyksta sutaupyti nuo 10 iki 50 proc. šeimos biudžeto. Tai būna didelis ir labai malonus atradimas.

Kaip maitinosi protėviai

Žmonėms, kurie yra labiau apsišvietę, turi daugiau informacijos apie sveiką mitybą, sveikesnius produktus, vis didėjanti prekių pasiūla jiems išties palengvina kasdienį apsipirkimą, tačiau tie, kurie mažai žino apie sveiką mitybą, prekybos centre, pamatę gausybę produktų, tik pasimeta. Be to, dar reikia gebėti atskirti, ar produktas yra sveikas, ar tik madingas. Dažnai tai ne tas pats. Žmonės, kartais patys nesusimąstydami renkasi labiau išreklamuotus, madingus produktus, nors jie nebūtinai jie yra tokie vertingi kaip atrodo, o dažnai ir brangesni.

Per kelis dešimtmečius mūsų mitybos įpročiai stipriai pasikeitė, tačiau gana dažnai girdime raginimą atsigręžti į savo protėvius, kurie maitinosi kur kas sveikiau už mus. Visgi daugelis klaidingai įsivaizduoja, kokia buvo jų kasdienė mityba. Svarbus faktas – mūsų senolių produktai buvo paprasti, visiškai neįmantrūs. Nors mėgstama sakyti, kad protėviai maitinosi kiauliena, dažnai kepdavo blynus, tačiau ant kasdienio stalo tokie patiekalai, toli gražu, nesipuikavo. Be to, senoliai nelyginamai daugiau dirbo fizinių darbų, buvo judrūs. Tad jų gyvenimo įpročių net negalima lyginti su šių laikų žmonių kasdieniais įpročiais. Mums šiandien maisto nestinga, o protėviai nuolatos gyveno nepritekliuje, kasdien jiems negrėsė persivalgymas. Badauti šiandien nereikia, tačiau laikytis saiko, rinktis paprastesnius maisto produktus, nevalgyti kasdien saldumynų, perdirbtų produktų tikrai vertėtų.

Ar keičiasi vaikų mityba?

Prieš kelis metus įvykę pokyčiai švietimo ir ugdymo įstaigose yra teigiami, nors ne visos mokyklos ir darželiai buvo jiems tinkamai pasiruošę. Juk ne taip ir paprasta prisitaikyti prie pokyčių ir pradėti vaikus maitinti visiškai kitaip nei jie buvo įpratę. Daugybę metų mokiniams virėjai ruošė kitokius patiekalus, naudojo kitus produktus, tad pakeisti juos sveikesniais, kad nenukentėtų maisto skonis, ne taip ir paprasta. Tikrai neužtenka įprastus miltus pakeisti pilno grūdo miltais, kad gautųsi panašaus skonio patiekalas, prie kokio vaikai įpratę. Todėl iš mokinių neretai pasigirsta skundų, kad maistas tapo neskanus. Tos ugdymo įstaigos, kurios buvo subūrusios iniciatyvines grupes bei išbandė daugybę receptų, kol pavyko pagaminti ne tik sveiką, bet ir skanų maistą, išlošė – tuose darželiuose ir mokyklose vaikai valgo sveikesnius patiekalus nesiraukydami. Tėvai irgi laimingi, nes atžalos gauna kokybišką maistą. Daugelis tėvų taip pat ir namuose stengiasi vaikus maitinti sveikiau. Tiesa, nė vienas nesame linkęs greitai prisitaikyti prie pokyčių, todėl visiems kasdienius įpročius patariama keisti palaipsniui. Ir reikėtų prisiminti, kad vaikams argumentas, kad maistas yra sveikas, tikrai negalioja. Jiems skanu arba ne.

Viskas apie vaikų mitybą bei receptai vaikams >>

Kaip išsirinkti specialistą

Specialistų, kurie galėtų patarti sveikos mitybos klausimais, vis daugėja. Tačiau reikia žinoti, kokio konkrečiai reikia būtent jums. Galima kreiptis į dietologą, kuris turi medicininį išsilavinimą. Toks specialistas reikalingas tiems žmonėms, kurie skundžiasi sveikatos negalavimais, yra patyrę operaciją, kuriuos vargina virškinimo sutrikimai.

Pagalbos galima ieškoti ir pas dietistą, kuris yra baigęs aukštąjį mokslą mitybos srityje. Jis taip pat gali pakonsultuoti, jei jums nereikia gydymo.

Vis daugėja ir mitybos specialistų, baigusių kursus. Pasitarti galima ir su jais, jeigu nėra konkrečių sveikatos bėdų. Tačiau specialistą svarbu rinktis atsakingai, išliekant kritišku. Dažnai žmonėms patinka tie specialistai, kurie siūlo drastiškus metodus bei žada greitus rezultatus. Trumpuoju laikotarpiu pokyčių išties galima sulaukti nemažai, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, didelių pasikeitimų tikėtis neverta, nes maistas susijęs su emocijomis, socialiniais dalykais. Jei labai drastiškai mitybą keičiame, dažniausiai tai būna neilgam, todėl kraštutinių priemonių geriau vengti. Geriausia – pagalvoti ir nuspręsti, kokį, kad ir nedidelį pokytį galima padaryti jau šiandien, neatidėliojant rytojui ar kitiems metams. Ir labai svarbu visus veiksmus daryti be prievartos sau.

Didžiausios šių dienų mitybos klaidos

  • Stinga nuoseklumo. Siekiant maitintis sveikai, labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar pavyksta išlikti nuosekliam. Kartais žmonės kreipia dėmesį į smulkmenas, bet nemato visumos, pavyzdžiui, per daug nesusimąstydami ragina kitus valgyti laisvai laikomų vištų mėsą, tačiau patys tuo metu geria vyną, užkąsdami pyragėliu. Arba teigia, kad šaltuoju metu salotų valgyti negalima, nes jos stipriai apdorotos chemija, tačiau vietoj jų užkandžiauja bandelėmis. Labai dažnas pavyzdys – darbo dienomis žmogus valgo tvarkingai, renkasi sveikesnius produktus, o savaitgaliais kemša bet ką ir dideliais kiekiais. Su sveika mityba naudinga draugauti kasdien, įsigilinant į esmę, o ne tik į smulkmenas.
  • Vaikomasi madų. Kita klaida – galvoti, kad jei tam tikri produktai ar mitybos būdas tinka kaimynui ar giminaičiui, tiks ir man. Nebūtinai! Dabar madingas protarpinis badavimas daliai žmonių puikiai tinka, bet tikrai ne kiekvienam. Kai kurie, jį taikydami, priauga net daugiau kilogramų. Jeigu žmogus turi emocinio valgymo bėdų, jis gali pralaukti daug valandų nevalgęs, tačiau kai ateina laikas valgyti, jis persivalgo arba pernelyg daug užkandžiauja tarp valgymų. Galutiniame rezultate geriausiu atveju išlaikomas svoris, o dažnai – priaugama
  • Atsirenkame tik tai, kas patogu. Maisto produktus, ypač turint sveikatos negalavimų, reikėtų atsirinkti labai individualiai. Be to, dažnai neteisingai nukopijuojame kitų tautų maitinimosi įpročius. Norime pusryčiams rinktis tokį maistą, kokį valgo britai, vakarieniauti – kaip italai, o užkandžiaujame – kaip amerikiečiai. Maitindamiesi chaotiškai gerai nesijausime, o laikui bėgant sveikata gali dar labiau pablogėti. Pagal senąsias tradicijas išauklėto prancūzo ar italo tikrai nepamatysi valgančio prie kompiuterio ar užkandžiaujančio. Italai, prancūzai, kitų šalių atstovai turi savitą mitybos sistemą ir jos laikosi, o mes esame linkę iš sistemos išimti vieną mums patinkantį dalyką ir laikytis tik jo.
  • Žavimasi kraštutinumais. Dar viena klaida – manyti, kad jeigu laikysimės naujo mitybos plano labai griežtai, tai būtinai pasieksime teigiamo rezultato. Kraštutinėmis priemonėmis žmogus pajėgus vadovautis tik ribotą laiko tarpą, o paskui dažniausiai grįžta prie įprasto režimo. Nebent serga labai sunkia liga ir tai motyvuoja ilgai laikytis. Todėl geriau daryti mažiau, bet nuolatos nei viską keisti labai greitai ir iš esmės.

Autorė Jūrate Bratikienė, žurnalas „Ji“

4.8 4 votes
Patiko? Įvertinkite!