Įprastai skysčių poreikis per parą teoriškai skaičiuojamas 30 ml 1 kūno kilogramui, jei yra sportuojama ar intensyviai prakaituojama – vandens poreikis išauga ir formulių apskaičiuoti skysčių poreikį nėra, tačiau galima remtis keliais kitais kriterijais. 

SKAIČIUOKLĖ: Kiek vandens reikia išgerti per dieną >>

Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį kiek dažnai einate šlapintis, jei jau nebuvote 4-5 pastarąsias valandas (išimtis miego metas) – reiškia skysčių trūksta. 

Kitas kriterijus – šlapimo spalva. Ji visos dienos metu turėtų būti švelniai gelsvos spalvos. Jei šlapimas ryškiai geltonas ar net rudas – trūksta vandens (išimtis, jei vartojate B grupės vitaminus) ir kuo greičiau reikėtų atstatyti jo kiekį organizme, siekiant išvengti nuovargio jausmo, širdies veiklos sutrikimo ar net šilumos smūgio.

Saldieji gėrimai

Gaivintis saldintais gėrimais, nes jie, nors ir skystis, tačiau nepadeda mūsų organizmo ląstelėms atgauti skysčių balansą. Geriausiai tam tinka vanduo

Taip pat skaitykite: Karštomis dienomis negalima gerti kai kurių skysčių >>

Vanduo

Gaivintis tik vandeniu, kai daug prakaituojate, nes tada prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, taigi dalį vandens pakeiskite aukštos mineralizacijos natūraliu vandeniu. (ant pakuotės parašyta 15,0-35,0 g/l ištirpusių druskų arba vidutinės 5,0-15,0 g/l )

Taip pat skaitykite: Vandenį reikia ne gerti, o valgyti – ką tai reiškia? >>

Mineralinis vanduo

Visą geriamąjį vandenį pakeisti mineraliniu su daug druskų, nes taip galite gauti per daug druskų, imti tinti, gali pakilti kraujospūdis. Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų nepakankamumu ir kitomis ligomis, kai ribojamas druskų arba skysčių kiekis būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju dėl mitybos ir skysčių karščių metu. 

Taip pat skaitykite: Mineralinio vandens klasifikacija >>

Didelės gėrimo talpos

Įsigyti didelę talpą vandens, ją atidaryti ir vartoti visą dieną ar net kelias paras. Vanduo yra maisto produktas ir jis turi būti suvartojamas per 4-6 valandas nuo buteliuko atidarymo momento, kai temperatūra 22-24 C. Kai karštis didesnis – vanduo genda greičiau, taigi pagalvokite kokio dydžio tarą pirkti.

Labai šalto vandens gėrimas

Negerkite labai šalto vandens, kai esate įkaitę – pakenksite savo sveikatai. 

Plastikiniai buteliukai

Plastikiniai vandens buteliukai nėra skirti daugkartiniam vartojimui. Tam įsigykite kokybiškas gertuves ir nuolat vartokite šviežią vandenį. 

Automobilyje paliktas vanduo plastikiname butelyje – labai žalingas!

Plastikinių vandens buteliukų laikytumas atviruose saulės spinduliuose gali išsiskirti kensmingos medžiagos. Nustatyta, kad šiltas plastikas gamina labai stiprų dioksiną, kuris stipriai įtakoja krūties vėžio atsiradimą. Šilumos poveikis sukelia cheminių medžiagų, įeinančių į plastikinio butelio sudėtį, reakciją ir išsklaido dioksiną vandenyje, kurį mes geriame.

Dioksinas – tai toks toksinas, kuris gerai įsitvirtina audiniuose, ypač krūtyse, ir sukelia vėžį. Vietoj plastikinio butelio naudokite plieninę gertuvę arba stiklinį butelį.
Nenaudokite plastikinių indų maisto atsargų kaupimui šaldiklyje. Nenaudokite plastikinių indų maisto šildymui mikrobangų krosnelėse. Vietoj jų naudokite stiklinius arba keramikinius indus. Jei jūsų pirktas maistas jau įdėtas į šildymui mikrobangų krosnelėse pritaikytą plastikinę dėžutę, tai nenaudokite jos. Išimkite maistą iš plastikinės pakuotės ir šildykite stikliniame arba keramikiniame inde. (pastaba – mikrobangėje krosnelėje maisto nereikėtų šildyti niekada).

Plastikinė plėvelė (PVC) taip pat yra labai toksiška. Jei šildote maistą, apsuktą plastiline plėvele – tai tarsi atominė bomba jūsų kūnui. Maisto apdengimui geriau naudokite popierines servetėles.

Pasirūpinkite savimi.

5 1 vote
Patiko? Įvertinkite!