Svorio ir chaotiškos mitybos problemos yra šiuolaikinės visuomenės problema – daugelis mūsų yra patyręs svorio svyravimus, priaugęs ir numetęs svorio. Šioje laidoje dietistė Vaida Kurpienė svečiuosis pas vilnietę Laurą ir pasidalins patarimais kaip numesti svorį ilgam. Profesionali Vaidos pagalba padės išspręsti klaidas, motyvuos ir patars nieko nelaukiant, iškart pradėti kelią į sveikesnį gyvenimo būdą.
Iki 13 metų Laura profesionaliai šoko, o nutraukus šią veiklą ėmė greitai kisti kūno formos, kurių nebepajėgė suvaldyti – nesuskaičiuojamą kiekį kartų svoris važiavo žemyn aukštyn, o du nėštumai paliko 10 kilogramų visam laikui. Tiesa, po antro nėštumo Laurai pavyko pasiekti 64 kilogramų svorį (ūgis 164 cm) ir išlaikyti jį du metus. Tą kartą Laurą valgė viską, išskyrus bulves, miltinius, kruopas ir 2 kartus per dieną. Nebuvo labai sunku, nes psichologiškai ji buvo pasiruošusi tinkamai: „Buvo nesunku, nes žinojau, kad bet kada galėsiu suvalgyti ko noriu“. Tačiau atėjo metas, kada organizmas nebeleido eksperimentuoti – prasidėjo skrandžio skausmai ir reikėjo pradėti gydymą. Nuo to laiko Laura sau pažadėjo savarankiškai nespręsti mitybos klausimų. Tačiau karantino metu svoris šoko į neregėtas aukštumas, tad teko nedrąsiai pasibelsti Vaidai.
Kodėl nuolat varstome šaldytuvo dureles?
Dietistė Vaida Kurpienė pastebi, kad pastaruoju metu žmonės tarsi pradeda atsikvošėti – tuoj vasara, tačiau mūsų svoris atskleidžia kaip gyvenome šaltąjį sezoną – kaip maitinomės, tokį rezultatą ir turime. Karantino metu padidėja įtampa, žmonės tampa nervingesni, todėl maistas emociniams valgytojams tampa paguoda, o ir apskritai maistas tampa lengviau pasiekiamas, nes jo namuose tiesiog yra daugiau nei darbe, nes dauguma turi bendras erdves, sujungtas su virtuve.
Vaida Kurpienė net neabejoja – visa tai galima išspręsti. Tačiau pradėti reikėtų ne nuo ribojimo, ne nuo kraštutinių priemonių – pirmiausia reikia suprasti kas su Jumis vyksta. Jei pradėsime sau drausti, tik laiko klausimas kiek ilgai bus galima išsilaikyti. Geriau suplanuoti mylimų, ne itin sveikų patiekalų (pica, cepelinai ir pan.) valgymą ir įtraukti į racioną. Vaida teigia suprantanti, kad galbūt keista girdėti tokius žodžius iš sveikos mitybos principų propaguojančios dietistės, tačiau pirmiausia žmogui ypač svarbu išlaikyti sveiką protą. Jei salotos varo į neviltį, galima surasti galybę būdų kaip jas suvalgyti kitaip. Pavyzdžiui, jei valgote picą, nevalgykite jos visos, o paimkite gabalėlį ar du šalia didelės daržovių krūvos, ją pašlakstykite mėgstamu padažu. Kuo mes sau viduje daugiau leidžiame, tuo ilgiau mes galime išlaikyti rezultatą, nes reikia mažiau valios, o neretai būna ir taip, kad jeigu sau nedraudžiame, tai tų picų ar cepelinų ir suvalgome mažiau.
Taip pat labai svarbu išsiaiškinti kodėl varstote šaldytuvo duris:
- Norite maisto, nes norite save paguosti ar palepinti?
- Tiesiog nejaučiate sotumo jausmo ir nuolat jaučiatės alkanas?
- Galbūt įsijungėte televizorių ir norite pakramsnoti?
Štai Lauros teigimu jai dažniausiai nėra sotumo jausmo, nes mėgsta valgyti prie televizoriaus, o Vaidos pasiūlytas būdas valgyti dešrytę ar sūrį prie stalo viską išjungus tampa beprasmis – tokiu atveju nei tos dešrytės, nei to sūrio nebesinori. Vis dėl to jeigu noras kramsnoti yra stipresnis už sveiką protą, Vaida pataria – kramsnokite morkas!
Viena iš priežasčių kodėl Laura varsto šaldytuvo dureles yra ir ta, kad namuose niekada netrūksta maisto – ji mėgsta jį gaminti, bijo pagaminti per mažai, maistas skanus, jo daug ir tai labai vilioja. Vaida Kurpienė čia turi vieną pastabėjimą – jeigu matote maistą, nebūtina jo valgyti! Ir reikėtų slėpti į spinteles visus saldainius ir vaisius, nes tai yra toks maistas, kurio net nepastebime kai suvalgome. Jei maistą matote ne savo valia, o dėl to, kad namiškiai tai aplink valgo ir taip vilioja, tuomet reikėtų įsijungti sąmoningumą.
Kodėl prie stalo toks svarbus sąmoningumas?
Dietistė Vaida Kurpienė pabrėžia, kad sąmoningumas yra savybė, kurią galime išlavinti. Prieš dėdami kąsnį į burną reikia pagalvoti ar apskritai esate alkanas! Ar tikrai to norite? Ar tikrai verta, ar tai taip skanu, kad tai derėtų suvalgyti? Ar aš džiaugsiuosi tuo rytoj? Ar tai mane džiugins?
Jei į tokius klausimus atsakote TAIP, tada reikėtų įsidėti mažesnę porciją nei norėtumėte. Jei maistas nevertingas, dažniausiai nudžiugina tik pirmieji kąsniai, todėl tik truputį užkandus derėtų vėl savęs paklausti tų pačių klausimų. Jei atsisakome, kitą dieną galime savimi didžiuotis, o tai motyvuoja – štai nevalgiau ir nieko nenutiko, o kūnas negavo to, kas nebuvo jam reikalinga. Tokie procesai yra visiškai nesudėtingi, tereikia pradėti ir tai daryti prie stalo, ne prie televizoriaus, nei prie kompiuterio ar naršant telefonu. Mes turime būti procese, tam skirti 100 proc. dėmesį. Kam gali būti taikoma išlyga – tai lėtai muzikai.
Kai mėgaujamės maistu, mažiau ir suvalgome. O kai sąmoningai mažiau suvalgysime, bus nebe „negalima“, o ta pozicija, kad tiesiog „nebenoriu“. Norint sočiai ir sveikai valgyti, turi įsijungti ne valia, o rūpestis sau.
Alkio ir sotumo skalė
Žmonės, kurie turi perteklinį svorį, nelabai moka įvertinti savo sotumo lygį, tas jausmas yra sutrikęs, todėl jie nemoka laiku sustoti. Vaida Kurpienė pataria – tam padės alkio ir sotumo skalė, kuri padės įsivertinti. Nors iš pradžių bus labai nelengva suprasti „ką aš čia jaučiu“, vėliau taps įprasta ir ilgainiui jokių lentelių nebereikės. Alkio ir sotumo skalė prieš valgant kviečia paklausti – ar tu esi labai alkanas iki silpnumo, ar esi tiesiog alkanas, bet gali kentėti, ar esi beveik sotus, ar sotus, ar persivalgęs, ar taip stipriai persivalgęs, kad net norisi sprogti. Svarbiausias tikslas – neperalkti ir nepersivalgyti. Juk jei esi sotus – kam valgyti? Jei esi šiek tiek alkanas, bet ne per daug, galbūt reikėtų suvalgyti labai nedaug iki kito valgymo, kad neišalktum, nes išalkusiam žmogui tiesiog gresia persivalgymas.
Dvi pagrindinės priežastys kodėl stipriai norime valgyti yra arba mes esame peralkę, arba tiesiog neišsimiegoję. Žinoma, jei esame emocinis valgytojas, tada reikėtų grįžti atgal prie sąmoningumo temos.
Jei sunku įsivertinti, galime rašyti, tai padeda lengviau suprasti kaip mes jaučiamės. Beje, rašyti mitybos dienoraštį yra privalu – kol save suprasime, kol išsiaiškinsime kur užkliūvame ir kur yra mūsų silpnosios vietos.
Kaip numesti svorį ilgam?
Išnagrinėjus Lauros atvejį, mitybos dienoraštį, gyvenimo būdą, Vaida Kurpienė išskyrė keletą svarbių dalykų, kuriuos sutvarkius mityba turėtų susinormalizuoti, o perteklinis svoris nukristi. Ilgam.
- Mitybos dienoraštis. Kai žmogus rašo į mitybos dienoraštį, jau jam iš karto norisi „prisilaikyti“, net ir stebėjimo periodu. Mitybos dienoraštį galima rašyti į sąsiuvinį, kompiuteryje, telefone – jį pildant pasimato bendras vaizdas ir visos klaidos, kurias darote, bet paprastai nepastebite.
- Valgymas prie stalo. Kai išjungiame televizorių, nenaršome telefone, o valgydami sėdime prie stalo ir mėgaujamės maistu, mums tiesiog fiziologiškai reikia maisto mažiau, nes daugiau signalų nuo liežuvio nueina į smegenis.
- Ankstyva vakarienė. Viena įdomiausių mitybos klaidų – ankstyva vakarienė. Nors iš pažiūros tai neturėtų būti ydingas dalykas, tačiau kai pavalgome 17 ar 18 val., prieš einant miegoti išalkstame ir privalgome tokių dalykų, kurie atrodo nekalti – vaisiai, trapučiai, dešrytės ar sūris, o jei paklaustumėm kada paskutinį kart valgėte, būtų šie užkandžiai tiesiog pamiršti. Tačiau per vėlai nederėtų vakarieniauti, mat vėlyva soti vakarienė atsilieps pusryčiams – iš ryto jūs tiesiog nesijausite alkanas.
- Netradicinės savaitės užklumpa nuolat, – jei ne gimtadienis, tai draugų susitikimas, jei ne Kalėdos, tai viešnagė pas mamą. Visada reikia įjungti sąmoningumą ir klausti savęs – verta ar neverta. Štai iš Lauros mitybos dienoraščio matome, kad per gimtadienį ji valgė daug plovo, kurio liko labai daug ir todėl jis buvo valgytas ir kitą dieną, ir dar kitą dieną. Visada būkite žingsniu priekyje – įvertinkite tiksliai kiek bus žmonių ir ar gaminsite patys, ar užsakysite, – maisto reikia tiek, kiek bus galima suvalgyti per vieną valgymą.
- Be to pašildytas maistas yra mažiau vertingas. Tačiau jeigu nutiko, kad valgote likučius, patobulinkite juos – į didelę lėkštę prisikraukite daržovių ir jausitės pavalgę skaniai ir sočiai. Būna ir maisto, kuris atrodo nekaltas. Tai ne tik minėti trapučiai ir kiti užkandžiai, bet ir, pavyzdžiui, sušiai, kurie savo sudėtimi labiau artimi pyragėliui ar sausainiui, nei sveikam ir pilnaverčiui patiekalui.
- Daržovės. Vaida pastebėjo, kad Lauros mitybos dienoraštyje labai mažai daržovių. Daržoves Laura mėgsta, tačiau pamiršta, nes jos būna užkištos. Vaida pataria, kad daržoves reikia suplanuoti, tiek pietums, tiek vakarienei ir jas vartoti būtina. Geriau pagrindinis patiekalas be garnyro, bet su daržovėmis visada. Ypač svorį mesti padeda šakninės daržovės, jos pigios, vertingos, ilgiau kramtomos.
- Alkio baimė. Žmonės, kurie bijo peralkti, dažniausiai yra turėję antsvorio ir žino, kad tą jausmą, kai norisi privalgyti dvigubai. Vaida Kurpienė kadaise pati turėjo antsvorio, tačiau priešingai nei Laura, ji nevalgo dvigubos porcijos avansu, tiesiog žinodama, kad negalės laiku pavalgyti įsideda į rankinę maisto. Vaida pataria, kad nebūtina neštis su savimi patiekalų, kuriuos valgytumėte savo virtuvėje, tačiau uogos, vaisiai, riešutai (priklausomai nuo dienos laiko) tikrai pagelbės ištikus tokiai bėdai. Žmonėms, kurie bijo peralkti, nelabai tinka ir protarpinis badavimas, nes tuo metu, kai gali valgyti, privalgo gerokai daugiau nei reikia ir netgi priauga svorio, o ne jį numeta.
Daugelis mūsų svorio svyravimus patiria visą gyvenimą. Svorį numesti įmanoma, tačiau arba jis greitai atauga, arba dėl chaotiškos mitybos ir badavimo sutrinka sveikata. Todėl anot Vaidos Kurpienės pirmiausia reikia atsigręžti į save, paklausti savęs kodėl elgiamės spontaniškai ir neapgalvotai. Pagrindiniai sveikos mitybos principai yra labai paprasti, tačiau juos perprasti galima tik pasitelkus sąmoningumą ir pradėjus gerbti bei mylėti save.
