Vitaminas D

9 iš 10-ties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D*, o visame pasaulyje jo trūksta maždaug 1 milijardui žmonių.

Vitamino D papildomas poreikis yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, gyvenimo būdo, geografinės srities, odos tipo, kiek būnate saulės šviesoje nepridengta ir apsauginiais kremais nepatepta oda.

KAM  REIKALINGAS VITAMINAS D?

• padeda turėti stiprius ir sveikus kaulus (sulaiko juose kalcį),
• padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą,
• stiprina dantis,
• padeda išvengti rachito ir osteoporozės,
• dalyvauja augimo ir brendimo procesuose,
• sveikam imunitetui,
• reguliuoja ir magnio pasisavinimą žarnyne.

PASISAVINIMO YPATUMAI

Padeda pasisavinti. Labai naudinga pakankamai ilgai būti saulėje (degintis), kadangi vitaminas D gaminamas odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Įdegus, vitamino D papildo kuriam laikui nereikia vartoti. Vitaminai A, C ir E apsaugo vitaminą D.

Trukdo pasisavinti. Saulės įdegio trūkumas, keptas maistas, vegetarizmas, skrandžio ir žarnyno ligos, inkstų ligos, įgimtas rachitas, antiepileptiniai medikamentai.

Sudėtis ir patvarumas: cholekalciferolis (vitaminas D3), ergokalciferolis (vitaminas D2). Vitaminas D jautrus karščiui ir rūgštims.

KIEK YRA IR KIEK REIKIA?

Žmogaus organizme nedidelės sankaupos yra odoje, riebalų audinyje, kepenyse, raumenyse. Ar pats organizmas gamina? Ne
Suaugusiems vitamino D su maistu ir/ar maisto papildais reikia gauti:

Vitamino D trūkumo požymiai:

• sąnarių skausmai ir sustingimas,
• nugaros skausmai,
• dantų ėduonis,
• dėmės ant dantų,
• raumenų mėšlungis,
• plaukų slinkimas,
• kaulų suminkštėjimas, išretėjimas,
• kaulų deformacija (rachitas).

Vitamino D preparatų perdozavimas gali sukelti sunkių sveikatos pakenkimų (įvairių organų, ypač inkstų, užkalkėjimas). Be to, gali susilpnėti raumenys, užkietėti viduriai, sutrikti širdies veikla. Perdozavus vitamino D pasireiškia pykinimas, vėmimas, pablogėjęs apetitas, troškulys, dažnas šlapinimasis, sutrikęs širdies ritmas, kalcio ir fosforo sankaupos minkštuosiuose audiniuose.

VITAMINAS D MAISTE

Vitamino D pėdsakai yra ir augalinės kilmės produktuose  – alyvuogių ar saulėgrąžų aliejuje, grybuose, avižose, tamsiai žalios spalvos daržovėse.

Iš augalinio maisto organizmas gauna vitamino D2, o iš gyvulinės kilmės maisto – vitamino D3. Veikiant saulei, odoje pasigamina vitamino D3. Kad būtų veiklūs organizme vitaminas D2 ir vitaminas D3, jie turi būti aktyvinami. Todėl jie pirmiausia kraujo nunešami į kepenis, kur veikiant 25-hidroksilazei, verčiami į dar neveiklų 25-hidroksivitaminą D (25-(OH)D3), o šis toliau inkstuose paverčiamas jau biologiškai veiklia forma 1,25-dihidroksivitaminu D3 (kalcitroliu). Būtent ši vitamino D forma yra atsakinga už kalcio reguliaciją organizme: stiprina kalcio pasisavinimą žarnyne, skatina kaulų mineralizaciją, didina kalcio kiekį kraujyje, dėl to sumažėja priešskydinių liaukų hormono kiekis ir jo kaulus ardantis poveikis.

AR PAKANKA VITAMINO D JEI VARTOJAMI OMEGA3 PAPILDAI?

Vartojant Omega-3 papildus, gaunamas vitamino D kiekis yra pakankamas, kadangi paros norma yra 15 µg vitamino D.  Vienoje vitamino D tabletėje yra 12.5 μg vitamino D, o dviejose omega-3 kapsulėse yra 13,4 vitamino D μg.

Rekomenduojama vitamino D paros dozė:< 11 metų vaikams: 1 tabletė per parą. 12–18 metų paaugliams: 1–3 tabletės per parą. > 18 metų suaugusiesiems: 1–4 tabletės per parą.

Informacijos šaltiniai:
– Hans-Jurgen Holtmeier “Sveika mityba esant antsvoriui”
– Patric Holford “Nauja optimalios mitybos biblija”
– http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Vitaminas_D#r
– http://www.farmapedia.lt/index.php/Vitaminas-D-kalciferolis.html