Pieno produktai – vieni iš pagrindinių kalorijų šaltinių Vakarų šalyse, sudarantys apie 14 proc. kasdienio kalorijų kiekio (FAO, 2013b). Kalbant apie pieno produktus, vertinamas ne tik pienas, bet ir sūriai, grietinė, sviestas, varškė ir varškės sūriai, kefyras, jogurtas, rūgpienis, pasukos ir išrūgos.
Pieną sudaro daugiau kaip 40 skirtingų baltymų. Karvės piene apytiksliai yra 30-35 g/l (3-5 %) baltymų, iš kurių 80 % – kazeinai, o 20 % – išrūgų baltymai. Kazeinai, kaip ir BLG ir ALA, yra pagrindiniai karvės pieno alergenai. Kiti pieno baltymai, nors ir mažesniais kiekiais, gali sukelti alergiją.
Kazeinai ir kazeinatai yra naudojami kaip papildomos medžiagos ar sudėtinė dalis gaminant:
- dešreles,
- duoną,
- sriubas,
- troškinius,
- salotų padažus,
- kepinių glazūras,
- plaktus užpilus.
Jaučio ALA aminorūgščių seka homologiškai atitinka vištos kiaušinio baltyme esanti lizocimą. Todėl tarp šių produktų gali būti kryžminės alerginės reakcijos (Paulikaitė, Buterlevičiūtė, 2016).
Kiaušinių baltymai yra vieni iš pagrindinių alergenų. Išskiriami 5 pagrindiniai kiaušinių alergenų komponentai, vadinami Gal d 1-5. Kiekvienas jų pasižymi skirtingomis savybėmis. Pvz., lizocimas (Gal d 4) naudojamas kaip konservantas (E1105) kai kuriuose farmacijos produktuose, taip pat brandintame sūryje, vyne. Įsijautrinus trynyje esančiam Gal d 5, galimos kryžminės reakcijos su paukštiena.
Dalis asmenų, alergiškų vištos kiaušiniui, gali valgyti gerai išvirtą arba kitaip termiškai apdorotą kiaušinį ir nejausti jokių simptomų (Linauskienė, 2018).
Į šio darbo apimtį nepatenka greito tipo alerginės reakcijos, nulemtos IgE. Nagrinėjant lėto tipo reakcijas pieno baltymams, teigiama, kad vienas iš jos pasireiškimo būdų yra AD simptomai (Paulikaitė, Buterlevičiūtė, 2016).
Kiti autoriai teigia, kad kiaušinių ir pieno produktų eliminavimas neduoda teigiamo efekto sergantiesiems AD, išskyrus atvejus, kai buvo teigiamas IgE tyrimas kiaušinio baltymui (Bath–Hextall, Delamere, Williams, 2008).
1986 metais atliktame, dvigubame aklame kontroliuojamame kryžminiame tyrime (angl. double blind controlled cross–over), kuriame dalyvavo 53 tiriamieji, 13 dalyvių buvo atmesti, nes nesilaikė nustatytų taisyklių. Iš likusių 40 asmenų dešimčiai AD būklė pagerėjo. Jiems rekomenduota ir toliau vengti šių produktų, tačiau šis atsako stiprumas (ne greitis) dietoje nebuvo statistiškai reikšmingas (Neild, Marsden, Bailes, Bland, 1986).
Tyrėjai iš „Cochrane Collaboration“ išanalizavo devynias tinkamas studijų analizes, kurios testavo, ar eliminacinės dietos duoda efektą egzemos simptomams. Šešios iš jų tikrino kiaušinių ir pieno produktų įtaką. Tiesa, tik viena studija buvo atlikta su suaugusiais, o visos likusios – su kūdikiais ir vaikais. Studijos santykinai mažos, tiriamųjų skaičius svyravo nuo 11 iki 85. Visos studijos turėjo trūkumų, nes ne visi tiriamieji tinkamai laikėsi griežtų ribojimų. Tik dvi studijos tęsėsi ilgiau nei 6 mėnesius. Pusėje tyrimų, kuriuose buvo eliminuotas pienas bei jo produktai, jis buvo pakeistas sojos pienu. Tikėtina, kad tai galėjo turėti įtakos rezultatams, nes sojos pienas – gana dažnas alergenas. Visuose tyrimuose buvo sudarytos kontrolinė ir tiriamųjų grupės. Aštuoniose iš devynių studijų nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp besilaikančiųjų eliminacinės dietos ir valgančiųjų įprastai. Dauguma dalyvių nebuvo testuojami, siekiant įsitikinti, kokiems produktams jie buvo alergiški. Taigi tyrėjai daro prielaidą, kad eliminuoti produktus, kuriems nesi alergiškas, nėra tikslinga (Bath–Hextall, Delamere, Williams, 2008). Tačiau tyrimai daugiausia daryti su vaikais, o suaugusių ir vaikų patofiziologinės reakcijos skiriasi, taigi galima teigti, jog vienareikšmės išvados nėra.
1997 metais žurnale “International Archives of Alergy and Immunology“ išspausdintame straipsnyje teigiama, jog laktozės netoleravimas yra tiesiogiai susijusi su egzemos pasireiškimu. Jame aprašoma atvejo analizė, kurios metu pacientui su diagnozuotu AD, gydomam kortikosteroidais kelis mėnesius, buvo paskirta be laktozė dieta. Rezultate išnyko egzemos požymiai ir gydymas kortikosteroidais buvo nutrauktas. Straipsnyje nėra pateiktas valgiaraštis, todėl nėra aišku, ar buvo iš raciono eliminuoti pieno produktai, ar tik jų dalis, turinti didesnius kiekius laktozės. Jei buvo eliminuoti visi pieno produktai, tuomet galima šį atvejį sieti su lėta alergija pieno produktams (pieno produktų netoleravimas), kas patvirtintų aukščiau išdėstytus faktus.
Tyrimų ir apžvalgų rezultatai prieštaringi, pvz., ATTICA tyrimo rezultatai rodo atvirkščią koreliaciją tarp pieno produktų suvartojimo ir metabolinio sindromo markerių, įskaitant ir uždegiminius (Panagiotakos ir kiti, 2010). Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad pieno produktai yra viena pagrindinių priežasčių lėtinėms uždegiminėms ligoms atsirasti (Melnik, 2009).
2017 metais atliktoje 52 klinikinių tyrimų dėl uždegimo markerių ir pieno produktų vartojimo sąsajų apžvalgoje teigiama, kad yra didelis trūkumas žinių dėl įvairių bioaktyvių maistinių medžiagų bioprieinamumo, ir reikalingi tolimesni tyrimai, aiškinantys šių medžiagų metabolizmą ir poveikį virškimo traktui bei uždegiminiams veiksniams, susijusiems su lėtinėmis ligomis (Bordoni et al, 2017).
Pati sergu sunkiai valdomu atopiniu dermatitu. Galiu padėti palengvinti ligos simptomus ir jums. Daugiau informacijos čia>>
Ankstesnė darbo tema: Histaminas ir atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas ir mityba. Mokslinis darbas>>
