Apie maisto alergijų įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu odos būklei ypatingai daug buvo diskutuojama praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Šiuo metu požiūris yra pasikeitęs, nes moksliniai tyrimai rodo, kad IgE sąlygotą maisto alergiją turi vos iki 30 proc. sergančiųjų atopiniu dermatitu, be to, net jei maisto alergija yra diagnozuota, tai ne visada siejama su atopinio dermatito pasireiškimu. Neigiamos reakcijos į maistą gali būti dalyvaujant ir nedalyvaujant imunitetui ir gali sukelti kaip panašias, taip ir skirtingas reakcijas (2 pav.).
Maisto alergija gali būti:
- priklausanti nuo IgE,
- nepriklausanti nuo IgE, arba
- kombinuota, t. y. priklausanti ir nepriklausanti nuo IgE.
IgE sukeltos maisto alergijos atveju uždegimo mediatoriai yra išskiriami nedelsiant, ir per 2 valandas nuo maisto suvartojimo sensibilizuotam asmeniui pasireiškia neigiami simptomai (Waserman, Bégin, Watson, 2018). Tai sukelia ūminius odos, kvėpavimo takų ir virškinimo trakto simptomus. Ne IgE nulemta maisto alergija gali pasireikšti atopinio dermatito simptomais, maisto baltymai gali sukelti enterokolitą ir eozinofilinį enterokolitą (Muraro, Werfel, Hoffmann–Sommergruber, 2014).
Atopinio dermatito simptomai gali atsirasti ir dėl IgE įtakos, ir be jos (2 pav.). Nuo IgE priklausoma alergija gali būti identifikuota tyrimais, tačiau nagrinėjant ne IgE sukeltus atopinio dermatito simptomus didžiausias iššūkis, kad maisto poveikis pasireiškia po kelių valandų ar net parų, o simptomai ne tokie ryškūs, kaip IgE nulemtos maisto alergijos. Dėl šios priežasties atopiniu dermatitu sergantys pacientai gali nesusieti tam tikro maisto produktų suvartojimo su savo būklės pasikeitimu. Dažnai tam tikras maistas yra vartojamas reguliariai. Tokiu atveju atopinio dermatito simptomai tampa lėtiniai, ir tai susieti su suvartojamu maistu tampa ypatingai sudėtinga. Gydytojai, net ir įtardami tam tikrą ne IgE nulemtų simptomų atsiradimą, neturi instrumentų, t. y. tyrimų, kaip juos identifikuoti (Muraro, 2014). Išimtis – eliminacinė dieta, kurios įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas, jei pacientas nėra motyvuotas arba mitybos planą bando susidėlioti savarankiškai.
Daugiausia atopinio dermatito etiologija (atsiradimo priežastys) maisto prasme siejama su karvės pienu, kviečiais bei soja. Soja nėra populiarus maisto produktas Lietuvoje, todėl daugiau dėmesio šiame darbe skiriama karvės pienui ir jo produktams, kviečiams, išplėtus šią grupę iki visų produktų, turinčių glitimo.
Nagrinėjant lėtas neigiamas reakcijas į maistą, dažnai vartojama ne alergijos, o maisto netoleravimo sąvoka. Plačiai žinomas laktozės netoleravimas ir pastaraisiais metais vis daugiau atkreipiamas dėmesys į biogenino amino – histamino – netoleravimą, paminint ir jo sąsajas su atopiniu dermatitu. Šis netoleravimas plačiau aptariamas skyriuje „Histamino įtaka atopinio dermatito būklei“, ir yra vienas iš kriterijų, sudarant eliminacinės dietos valgiaraštį atopiniu dermatitu sergančiam pacientui.
Biogeniniai aminai ir poliaminai yra organiniai cheminiai komponentai, susidarantys natūraliai arba bakterijoms skaldant baltymus gyvuose ar mirusiuose organizmuose. Jų išvengti nėra įmanoma, tačiau reikia įvertinti, kad jie yra toksiški vartojant dideliais kiekiais (Lewis, Alan, 1998). Šiame darbe bus išsamiai aptartas histaminas, tačiau ateityje galėtų būti plačiau nagrinėjami biogeniniai aminai, tokie kaip: putrescinas, kadaverinas, tiraminas, spermidinas, sperminas bei jų įtaka atopinio dermatito etiologijai, kadangi jų susidarymas dažnai yra tarpusavyje susijęs. Pvz., dideli putrescino, kadaverino ir tiramino kiekiai kai kuriuose produktuose gali būti susiję su prastesniu histamino skaldymu, kadangi juos visus skaldo tas pats fermentas – diamino oksidazė (Sanchez–Pérez, Basté, Rabell–González, Veciana–Nogués, Latorre–Moratalla, Carmen Vidal–Carou, 2018).
Dideli putrescino kiekiai randami citrusiniuose vaisiuose, grybuose, sojos pupelėse, bananuose ir riešutuose. Tai galėtų paaiškinti, kodėl juos vartodami pacientai gali patirti tokius pat simptomus, kaip ir histamino netoleravimo atveju. Poliaminų spermidino ir spermino yra daug sojos pupelėse, grybuose, lęšiuose, avinžirniuose, riešutuose ir kriaušėse (Sanchez–Pérez, 2018). Kau kurioje literatūroje teigiama, kad šie maisto produktai, kaip ir pienas bei jo produktai, vėžiagyviai bei kiaušiniai, laikomi endogeninėmis histamino išsiskyrimą skatinančiomis medžiagomis, nors jų veikimo mechanizmai nėra aiškūs (Kovacova–Hanuskova, Buday, Gavliakova, Plevkova, 2015; Vlieg–Boerstra, Heide, Elberink, Kluin–Nelemans, Dubois, 2005).
Kai kuriais atvejais verta įvertinti minėtų produktų kiekį dietoje, tačiau į šio darbo apimtį neįtrauktos minėtų biogeninių aminų, išskyrus dermatitą, ir atopinio dermatito sąsajos. Nagrinėjama tik tiek, kad, mažinant histamino kiekį maisto racione, tuo pačiu bus sumažinta ir galimybė gauti papildomų biogeninių aminų bei poliaminų. Tokiu būdu bus sumažinta galima jų įtaka atopinio dermatito simptomams atsirasti. Taip pat rekomenduojama vartoti kuo šviežesnį maistą, kadangi histaminas ir kiti aminai gali susidaryti ilgiau laikant maisto produktus šaldytuve. Aminų kiekį produkte galima sumažinti verdant daržoves vandenyje (Sanchez–Pérez, 2018).
Kita vertus, nėra pakankami įrodymų, kad odos būklės, ypatingai suaugusiųjų, negalima pagerinti, eliminavus tam tikras produktų grupes, nes šioje srityje trūksta mokslinių tyrimų. Apibendrinant galima teigti, kad nėra įrodymų, kad net ir nesant nustatytai nuo IgE priklausomai alergijai maisto produktams, jų eliminavimas gali pagerinti sergančiųjų atopiniu dermatitu odos būklę. Kaip jau minėta, lėtųjų alergijų egzemos patogenezė išlieka neaiški. Net ir apžvelgiant atliktus tyrimus, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų. Werfel et al (2007) teigia, kad „daugumoje paskelbtų klinikinių studijų alerginių reakcijų pasireiškimas atopinės egzemos atveju vertinamas iš karto, nors įprastai egzemos simptomai atsiranda po paros ar net vėliau, suvartojus tam tikro maisto, ir tai yra didelė problema“. Pvz., kontroliuojamame tyrime (toliau DBPCFC) (su karvės pienu, kiaušiniais, sojos pupelėmis ir/ar kviečiais), kuriame dalyvavo 73 atopiniu dermatitu sergantys pacientai, 22 atvejais buvo iššaukta greita alerginė reakcija, ir net 29 atvejais buvo stebimos lėto tipo egzemos reakcijos.
Kitame tyrime, atliktame 2004 metais (Breuer et al), 25 % pacientų teigiamai reagavo į bandymą maistu, nors IgE reakcija į specifinius maisto baltymus buvo neigiama. DBPCFC, atliktame Niggemann et al 1999 metais, 10 proc. teigiamų reakcijų į maistą nebuvo susijusios su maistui specifiniais IgE (maisto alergija).
Žmonių maitinimosi tyrimuose tiriamų maisto produktų savybės bei jų poveikis dažnai yra nepakankamai dokumentuoti, todėl labai sunku objektyviai įvertinti klinikinį rezultatą (Moher et al, 2009). Taigi galima daryti prielaidą, jog maisto netoleravimo (lėtųjų maisto alergijų) įtaka atopinio dermatito eigai yra nepakankamai įvertinta ir reikalauja papildomų mokslinių tyrimų.
Ankstesnė darbo potemė: Atopinis dermatitas ir emocinė būklė: depresija ir energijos trūkumas >>>
Atopinis dermatitas ir mityba. Mokslinis darbas >>
